Vėjo energetika: investuotojai laukia plėtros, valdininkai delsia
Publikavimo data: 2014-09-08
Praėjo vos dešimtmetis nuo tada, kai mūsų šalyje imta intensyviai vystyti vėjo energetiką. Šiuo metu ji tapo svarbia mūsų šalies energetikos sistemos dalimi: veikia net 116 vėjo jėgainių, kurios pagamina 559 tūkst. MWh elektros energijos, o tai yra 6 proc. kiekvienais metais visos šalies suvartojamos elektros energijos. Keletą metų itin sparčiai augęs šis energetikos sektorius praėjusiais metais pasiekė „lubas“ – 500 MW suminės galios kvotos. Aukcionuose jau išdalyti visi vėjo jėgainių statybos leidimai, nors tai buvo planuojama padaryti iki 2020 metų, todėl investuotojai laukia sprendimo dėl vėjo energetikos plėtros.
Gausiai gaminama pigi energija
Mūsų šalis šiuo metu yra įsipareigojusi ES iki 2020 m. ne mažiau kaip 23 proc. visos sunaudojamos elektros energijos pagaminti iš atsinaujinančių išteklių. Šiuo metu iš tokių išteklių pagaminama elektros energija sudaro apie 13 proc. viso mūsų šalyje suvartojamo elektros kiekio. Daugiausia jos – daugiau nei 40 procentų – pagamina vėjo elektrinės. Taip pat didelę dalį (36 proc.) pagamina ir hidroelektrinės, o likusią – biokuro, biodujų bei saulės jėgainės.
Elektra, gaminama vėjo jėgainėse, pasižymi itin konkurencinga kaina. Šiuo metu Lietuvoje veikiančių vėjo jėgainių pagaminama elektra superkama už 30 ct/kWh, o statomų jėgainių gaminama energija bus superkama dar pigiau – po 24–24,5 ct/kWh. Tai pat gana nebrangiai elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių gali pagaminti vienintelė Kauno hidroelektrinė. Kuo daugiau elektros energijos bus gaminama vėjo jėgainėse, tuo jos supirkimo kaina turėtų mažėti ir galų gale priartėti prie rinkos kainos.
Pirmaujame Pabaltijo šalyse
Šiuo metu Lietuvoje esančios vėjo jėgainės pagamina daugiau elektros energijos nei kaimyninės Latvija ir Estija. Pagal šį rodiklį mūsų šalis mažai atsilieka ir nuo ES vidurkio. Europos sąjungos šalyse iš vėjo yra pagaminama 8 proc. visos sunaudojamos elektros energijos.
Mūsų šalyje bendroji vėjo jėgainių įrengtoji galia praėjusiais metais siekė 279 MW, bendrai jos pagamino net 559 tūkst. MWh elektros energijos. Estijos vėjo jėgainių įrengtoji galia kiek didesnė – 280 MW, tačiau ji pagamino mažiau elektros energijos – 528 GWh. Latvijos vėjo jėgainių įrengtoji galia – 68 MW, ji pagamino 110 GWh elektros energijos.
Sparti investicijų grąža
Šiandien mūsų šalyje veikia net 17 vėjo jėgainių parkų, iš kurių daugiau nei pusę, t. y. 10, yra finansavęs „Swedbank“. Šis bankas įvairių alternatyvių energetikos šaltinių projektus remia ir plėtoja jau beveik dešimt metų – nuo 2005 m. Per visą šį laiką vėjo jėgainių parkų statyboms skirta jau daugiau nei 1 mlrd. litų.
Dėl savo stabilumo ir prognozuojamų pinigų srautų vėjo energetikos sektorius yra itin patrauklus investuotojams. Lietuvoje vėjo jėgainių parkų vidutiniškas naudingumo koeficientas yra aukščiausias visose Baltijos šalyse, jis siekia 27 procentus. Naujesnių parkų naudingumo koeficientas yra dar aukštesnis – 30 proc., prognozuojama, kad ateityje jis sieks ir 40 procentų. Latvijoje šiuo metu vėjo jėgainių parkų naudingumo koeficientas yra 24 proc., o Estijoje – beveik 23 proc. Investicijos į vėjo energetiką Lietuvoje vidutiniškai atsiperka per 10–12 metų. Kai jėgainės pradeda normaliai funkcionuoti, joms reikia minimalios priežiūros ir labai nedidelių investicijų, o jos veikia apie 20–25 metus.
Maksimalios leidžiamos jėgainių galios Lietuvoje didinimas
Šiuo metu vėjo energetika Lietuvoje jau pasiekė valstybės nustatytas plėtros ribas. Ekspertai sutartinai tvirtina, kad kuo greičiau būtina priimti sprendimus dėl naujo plėtros etapo, taip pat pateikia įžvalgas, ko galima tikėtis ateityje iš vėjo energetikos mūsų šalyje. Manoma, kad iki 2018 metų vėjo jėgainių suminė galia Lietuvoje pasieks 850 MW (šiuo metu ji siekia 500 MW) ir tai sudarys šiai energetikos rūšiai sąlygas pagaminti net ketvirtadalį šaliai reikalingos elektros energijos.
Didžiausia galima vėjo jėgainių galia mūsų šalyje yra 500 MW. Šis kiekis aukcionuose jau išdalintas. Ekspertai mano, kad vėjo jėgainių galios „lubas“ reikėtų pakelti nors iki 850 MW. Naujai statomuose vėjo jėgainių parkuose esant 35 proc. gamybos efektyvumui būtų pagaminama net 2,35 TWh elektros enetgijos per metus, o tai sudarytų 24 proc. viso šalies suvartojimo. Kai kurie itin optimistiškai nusiteikę ekspertai tvirtina, jog tolydžiai plėtojant vėjo energetiką, per ateinančius 10 metų būtų galima pagaminti apie 50 proc. visos Lietuvoje suvartojamos elektros energijos kiekio.
Šiuo metu Lietuvoje nėra ilgalaikės vėjo energetikos vystymos politikos, identifikuojančios siektinus jos vystymo rodiklius iki 2030, 2050 metų, todėl mūsų šalyje būtina kuo greičiau nuspręsti dėl ilgalaikės vėjo energetikos vystymo politikos. Be to, teisės aktai, nusakantys vėjo energetikos politiką iki 2020 metų, privalo būti atnaujinti. Šiuo metu jie jau nebeaktualūs, kadangi yra pasiekta 500 MW vėjo jėgainių suminė galia.
Taigi, per paskutinius 10 metų sukaupta nemažai patirties ir duomenų apie vėjo energiją. Jais remiantis galima konkrečiai įvardinti šios srities perspektyvos šalyje ir tolesnės plėtros įgyvendinimo planą. Juo labiau, kad gausu norinčių investuoti bei plėtoti vėjo energetikos projektus, todėl valstybei bereikia parodyti politinę valią ir tinkamai apsibrėžti strategiją, kaip toliau turėtų plėtotis vėjo energetika Lietuvoje. Ilgalaikės vėjo energetikos plėtros politikos nustatymas sudarys sąlygas užtikrinti tolygią bei valstybės interesus atitinkančią šios energetikos plėtrą bei apsaugoti investuotojų interesus.
