Totorių muziejus kviečia pažinti vieną seniausių Lietuvoje gyvenančių tautų
Publikavimo data: 2014-10-23
Nuo seniausių laikų Lietuvoje egzistuoja tautybių ir religijų margumynas – čia svarbų vaidmenį atliko ir iš rytų atkeliavę totoriai.
Pirmosios žinios apie totorius siekia kunigaikščio Gedimino laikus. XIV a. masinis totorių apsigyvenimas Lietuvoje siejamas su Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto vardu. Lanksti ir geranoriška Vytauto politika padėjo totoriams ilgai išlaikyti savastį.
Totoriai vertėsi daržininkyste, arklininkyste, vėžiavimu, odos dirbimu. Pagrindinis jų užsiėmimas, pelnęs kunigaikščių pagarbą ir kėlęs priešų siaubą, buvo karo tarnyba, kuri buvo įgyta tėvynėje – Kryme. Lietuvoje jie tarnavo lengvosios ulonų kavalerijos pulkuose, kurie įrašė ne vieną šlovingą puslapį Lietuvos karo istorijoje. Tarybiniais metais užmiršta Lietuvos totorių tautinė savastis šiandien pamažu atsigauna. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pradėtos gaivinti ir puoselėti senosios tradicijos, renkamos istorinės ir kultūrinės vertybės.
Šiandien totoriai sudaro 0,1 proc. visų Lietuvos gyventojų. Totoriai susibūrė į bendruomenes ir padeda įgyvendinti įvairius kultūrinius projektus, leidžia mėnraštį ,,Lietuvos totoriai“ ir atstovauja tautiečiams įvairiose institucijose. Šiuo metu tarp devynių religinių valstybės finansuojamų konfesijų yra ir musulmonų konfesija, kuriai priklauso Lietuvos totoriai. Pagrindinis totorių rūpestis – įskiepyti jaunajai kartai tautinį pasididžiavimą, supažindinti su senosiomis tradicijomis ir istorija.
Norite pažinti totorius artimiau? Muziejinėje ekspozicijoje ,,Lietuvos totoriai“ galėsite susipažinti su vienos seniausiai Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų etnokultūra, religija, buitimi ir kulinariniu paveldu. Iš anksto susitarę su šeimininkais, galėsite pajodinėti žirgu, pasivažinėti senovine bričkele ar paragauti tradicinio šimtalapio, koldūnų, moliūgų pyrago ar kvapniosios ryžių košės su razinomis ir cinamonu.
Darbo laikas neribojamas – tereikia susitarti.
Telefono Nr.: 8 614 78316
