Paukštininkystės verslo ypatumai
Publikavimo data: 2014-03-22
Viena iš alternatyvių verslo šakų – naminių paukščių auginimas. Neinvestuojant daug savų lėšų į įrangą ir įsigyjamus auginimui mažus paukščius, galima pasiekti puikių rezultatų. Paukštininkystė jau ne vienerius metus yra viena iš labiausiai išvystytų ir pelningiausių žemės ūkio šakų, be to, ji itin perspektyvi, kadangi produktų prekyba ir vartojimas sparčiai auga. Lietuvoje esančias paukštininkystės įstaigas galima lyginti su analogiškomis ekonomiškai išsivysčiusių šalių bendrovėmis ir mūsų šalis joms nė kiek nenusileidžia. Šiuo metu Lietuvoje kaimo plėtrai atsiranda vis daugiau galimybių – juk žemės ūkyje dirba daugiau nei pusė visų kaimo gyventojų.
šalyje ypač palanku plėtoti gyvulininkystę. Lietuvoje tam yra puikios gamtinės sąlygos, gausu natūralių pašarų, mūsų tauta turi didelę tokios veiklos patirtį, sukauptą per šimtmečius. Mėsos ūkis yra viena prioritetinių Lietuvos žemės ūkio šakų, o paukštiena bene pagrindinė mėsos rūšis, sudaranti apie 14,7 % bendrai Lietuvoje gaunamos mėsos. Kadangi paukštininkystė yra ypač apsimokanti ir pelninga gyvulininkystės šaka, todėl jai yra skiriamos Europos Sąjungos subsidijos.
Paukštininkystės ūkiai aprūpina gyventojus kokybiškais kiaušiniais ir paukštiena. Tai yra viena produktyviausių gyvulininkystės šakų, nes paukščiai subręsta ir auga labai greitai, yra vislūs, gyvybingi ir ganėtinai produktyvūs. Be paukštienos ir kiaušinių iš paukščių papildomai gaunama plunksnų, pūkų, o žemė, kurioje gyvena šie gyvūnai, aprūpinami vertingomis organinėmis trąšomis. Iš paukštininkystės pramonės atliekų yra gaminami pašariniai miltai, kuriais lesinami paukščiai.
šiandien, kai kombinuotiesiems lesalams gaminti vis dažniau naudojama šalia esančių, nebrangių žaliavų, pvz.: kvietrugių, lubinų, pašarinių pupų, žirnių, rapsų išspaudų, randasi galimybė mažinti paukštienos gamybos kaštus. Todėl paukštininkystė tampa dar rentabilesnė žemės ūkio šaka.
Kasmet pasaulyje užauginama ir ant mūsų stalų patiekiama beveik 56 mlrd. paukščių, iš kurių beveik 53 mlrd. yra vištos. Dauguma jų intensyviai auginamos didelėse, būtent paukštienos pramonei pritaikytose fermose.
šiuo metu, kai žmonės vis daugiau dėmesio skiria sveikai mitybai, savame ekologiškame ūkyje užaugintos paukštienos paklausa gerokai viršija pasiūlą. Be abejo gerokai skiriasi ir jos kaina. Pavyzdžiui, vienadienių viščiukų kaina yra apie 2,5 Lt. Jeigu jie auginami iki 8–10 savaičių ir šeriami pačių pagamintais grūdų mišiniais, kurių kilogramas kainuoja apie 70 centų, tai vieno broilerio savikaina sudaro ne daugiau 8-10 Lt, o iš tokio amžiaus broilerio gaunama apie 2–2,5 kg kokybiškos, labai sveikos ir paklausios mėsos, kurios kaina parduotuvėje siekia net iki 15 Lt už kilogramą. Uždarbis, pardavus vieną tokš viščiuką, sudaro apie 20 Lt. šiltuoju metų laiku be ypatingų pastangų galima užauginti iki 1000 broilerių.
Turint tinkamas sąlygas, natūriniame, ekologiškame ūkyje galima auginti ir kitus paukščius – pvz. kalakutus, antis, žąsis, fazanus, putpeles, ar netgi balandžius. Be abejo, jų kaina gerokai didesnė nei vištienos. Tačiau tiems, kurie dar tik pradeda paukščių auginimo verslą, vis dėlto rekomenduojama auginti viščiukus, nes jie nereikalauja ypatingos priežiūros, gerų laikymo sąlygų ar specialių žinių bei mokslų.
