Knygynų raida: praeitis ir perspektyvos
Publikavimo data: 2014-03-22
Šiandien knygynai, kurių gausu kiekviename mieste, pasitinka daugybe knygų. Retai kuris susimąsto, kiek buvo stengtasi, kad galėtumėm lietuviškai skaityti. Buvo laikas, kai dėl lietuviškai spausdinto žodžio žmonės rizikuodavo savo gyvybe. 1864–1901 – lietuviškos spaudos draudimo metai. Tai tik nedidelė tautos istorijos atkarpa, bet joje telpa žūtbūtinė lietuvių kova už gimtąjį žodį. Šios kovos simboliu tapo knygnešys. Manoma, kad spaudos draudimo metais kovoti dėl lietuviškos spaudos išėjo 2000 knygnešių. Jų dėka buvo atlaikytas caro žandarų, policijos ir pasienio kariuomenės puolimas prieš lietuvišką žodį. Carinė valdžia, uždrausdama lietuviškas mokyklas ir spaudą, elgėsi su lietuviais kaip su laukiniais, iš kurių, kai tik nori, galima viską atimti. Tačiau tauta jau daugiau nei 300 metų širdyje nešiojosi Mažvydo “Katekizmą”, todėl to, kas jau buvo įsišakniję caro valdžia negalėjo sunaikinti.
šiandien knygynai visiškai įprastos parduotuvės. Jie gali būti net virtualūs, kai internetu už kiek mažesnę kainą nei parduotuvėje galima nusipirkti norimą knygą. Vis dėlto užėjus į tikrą knygyną visada jaučiama tam tikra pagarbi, paslaptinga, švietėjiška atmosfera. Knyga yra tarsi stebuklingas traukinys, kuris dunda per skirtingas dimensijas ir leidžia mėgautis net kelių tūkstantmečių senumo kraštovaizdžiais. Knygynai gali pasiūlyti nepakartojamus nuotykius fantastikos, chemijos, biologijos, istorijos ir kituose pasauliuose.
Knygos ir knygynai, vaizduotės ir mokslo pasauliai tiesiogiai susiję su 1455 m., kai Johanas Gutenbergas išspausdino pirmąją knygą. Jo dėka įvairiausi leidiniai gana greitai ir paprastai pradėjo sklisti po visą pasaulį. Spausdinimo technologijos patyrė perversmą – vietoje atskirų literų naudojimo pradėtas masinis spausdinimas. Netrukus pasirodė ir pirmieji knygynai. Be abejo, spausdinimui reikėjo pinigų ir išmanymo, tačiau po truputį technologijos tobulėjo ir knygynai tapo nepakeičiama žinių kaupykla. Radosi galimybė skaityti ne tik ne tik religines knygas, bet ir patenkinti mokslo žinių troškimą. Knyga tapo didžiule vertybe ir tokia išliko iki šių dienų. Netgi pradėjus užsiimti masine leidyba ji nenuvertėjo.
Grįžtant į Lietuvą, svarbu paminėti, kad pirmasis lietuviškų ir užsienio leidinių knygynėlis atsidarė 1904 m. Vilniuje. Jam vadovavo Petras Vileišis. Iki to laiko knygų būdavo galima įsigyti tik iš keliaujančių pirklių. Knygynai veikė ir anksčiau, bet jie pardavinėjo rusiškus, vokiškus, prancūziškus leidinius, lietuvišku ten nebuvo. Vėliau duris drąsiai vėrė knygynai Kaune, kiek mažesni – Panevėžyje, Klaipėdoje ir kitur.
Neseniai atsirado ir internetiniai knygynai Čia yra galimybė skaityti įprastą knygą elektroniniu pavidalu arba užsisakyti spausdintą variantą tiesiai į namus. Pirmasis elektroninis knygynas įkurtas 1997 m. Naudojant tokį būdą knygų galima įsigyti net neinat iš namų ir truputį pigiau, kadangi elektroniniai knygynėliai taiko daug nuolaidų. Be to, jiems nereikia mokėti už prekybos salių priežiūrą bei papildomus darbuotojus.
Knygos išlieka didžiule vertybe net ir šiame technologijų amžiuje. Jos pateikia ir informacijos, ir tiesiog traukia dėl galimybės pasimiršti po dienos rūpesčių. Juk knyga, puodelis šiltos arbatos, pyragas ir minkštutėlis apklotas iš tiesų skamba viliojančiai. Yra ir tokių, kuriems knyga – mokslo sinonimas, jie neįsivaizduoja mokymosi be storiausių žinynų, enciklopedijų, vadovėlių. O juk skaitant išspausdintą informaciją ji iš tiesų įsimenama daug greičiau. Knygos – tai nusiraminimas, pramoga ir visapusiškas tobulėjimas. Knygynai kviečia jus keliauti į neregėtus kraštus, kur laukia įvairiausi nuotykiai, stebuklingos būtybės, netikėti ir tikri dėsniai. Ten, kur jums teks sugauti genialų nusikaltėlį arba išgyventi priešų puolimą, ar net aistringai įsimylėti.
