Kava: legalus narkotikas ar jaunystės eliksyras?

Šiek tiek istorijos...

Ilgą laiką kofeinas buvo vartojamas kaip vaistas, skirtas nusilpusių ligonių gaivinimui. Deja, rezultatas būdavo ne toks, kokio tuometiniai gydytojai tikėjosi. Maždaug tryliktame amžiuje vienas arabų vienuolis padarė gėrimą iš kavos pupelių, kuris padėjo neužmigti naktinių maldų metu. Nuo tada prasidėjo kavos žygis per visą pasaulį. Netrukus prekyba kavos pupelėmis užėmė milžinišką dalį Arabijos, Sirijos, Egipto ir Mažosios Azijos rinkose.

Europą kava pasiekė maždaug septynioliktame amžiuje, tačiau tuomet palaikymo ji nesulaukė – žmonėms nepatiko nei kavos kvapas, nei jos skonis. Vis dėlto ilgai laukti nereikėjo – netrukus kava tapo bene didžiausiu gamtos stebuklu. Visoje Europoje pradėjo steigtis kavos namai, atsirado pirmosios kavinės. Tiesa, tuo metu kai kurie krikščionys kavą laikė velnio išradimu, tačiau kavą pamėgęs popiežius Vincentas III tokias kalbas paneigė.

Milžiniškas kavos populiarumas nulėmė ir kavamedžių plantacijų plėtrą. XVII amžiaus pabaigoje kavamedžiai buvo pradėti auginti šiltnamiuose. XX amžiaus pradžioje didžiausia kavos augintoja tapo Brazilija. Šiuo metu didžiausi kavamedžių plantacijų centrai yra įsikūrę Centrinėje Amerikoje, Brazilijoje bei tropinėse Pietų Amerikos platumose.

Nauda organizmui

Kava gerina reakciją ir atmintį, suteikia žvalumo ir energijos antplūdį. Be to, reguliariai geriama kava padeda deginti riebalus – kofeinas ne tik paspartina medžiagų apykaitą, bet ir pagerina riebiųjų rūgščių oksidaciją. Atlikti moksliniai tyrimai patvirtina, kad kava gali sumažinti diabeto riziką. Mokslininkai tvirtina, kad šis gėrimas itin naudingas mūsų kepenims – jis sumažina cirozės riziką beveik 80 proc. Be to, kava siejama ir su mažesne kepenų vėžio rizika. Apskritai, šio gėrimo sudėtyje esantys antioksidantai mažina ir daugelių kitų vėžinių susirgimų riziką, pvz., prostatos, gimdos, storosios žarnos bei krūtų.

Naujausi tyrimai teigia, kad kava sumažina alzheimerio ir parkinsono ligų riziką ir padeda užkirsti kelią silpnaprotystei. Be to, kava naudinga ne tik smegenų, bet ir širdies veiklai – saikingas kofeino vartojimas (t. y. 2–4 kavos puodeliai per dieną) širdies ligų riziką sumažina 20 proc. Yra įrodymų, kad reguliariai vartojama kava padeda apsisaugoti nuo arterijų pažeidimų.

Kava itin teigiamai veikia ir mūsų išvaizdą. Mokslininkai tvirtina, kad kofeinas stimuliuoja plaukų augimą – jis blokuoja kenksmingas chemines medžiagas, kurios gali pažeisti plaukų folikulus. Reguliariai geriama kava padeda įveikti baisųjį celiulitą – kofeinas rūpinasi stangresne ir tvirtesne oda.

Pavojus sveikatai

Nepaisant visų minėtųjų kavos pliusų, negalima pamiršti, kad joje – šimtai žalingų ir mūsų sveikatai pavojingų medžiagų. Iš tiesų kofeinas yra biologinis nuodas, kurį dalis augalų naudoja kaip natūralų pesticidą, t. y. kofeinas suteikia kartų skonį augalų sėkloms ir lapams ir tokiu būdu atbaido nepageidaujamus vabzdžius bei gyvūnus. Jei perspėjimo nepaklausęs gyvūnas vis tiek nusprendžia pasimėgauti kofeino turinčiu augalu, jo centrinė nervų sistema sutrinka.

Kavos mėgėjai paprastai skundžiasi miego ir nuotaikų sutrikimais. Be to, negaudamas kasdienės dozės, žmogus jaučiasi pavargęs, jam trūksta energijos, sunku susikaupti ir atlikti elementarias užduotis. Pripratimas prie kofeino mažina ir žmogaus jautrumą insulinui, todėl ląstelės nesugeba tinkama reaguoti į cukraus kiekį, esantį kraujyje. Nepamirškite, kad didesnis cukraus kiekis padidina įvairių kraujotakos ligų riziką. Beje, padidėjusi kraujotakos ligų rizika yra siejama su nutukimu. Ypatingai kavos reikėtų vengi vartojant vaistus. Nors tvirtinama, kad kofeinas sustiprina nuskausminamųjų vaistų poveikį, vis dėlto kai kurių vaistų sudėtyje esantys paracetamolis drauge su kofeinu gali sukelti negrįžtamų pakitimų kepenyse.

Didesnis kavos kiekis kenkia širdies darbui. Neatsakingai vartojamas kofeinas gali sukelti širdies smūgį. Be to, kava turi tiesioginės įtakos pulso dažnumui. Dažnas kavos gėrimas nulemia nepageidaujamą nuotaikų kaitą – atlikti tyrimai patvirtina, kad išgėrus daugiau nei 6 kavos puodelius per dieną, žmogaus smegenų veikla neįprastai suaktyvėja, dėl to atsiranda dažna nuotaikų kaita, perdėtas susijaudinimas ir emocionalumas.

Atsargiai kavą turėtų vartoti ir besilaukiančios mamos – mokslininkai tvirtina, kad moterys, kurios per dieną išgeria daugiau nei kelis puodelius kavos, dvigubai padidina persileidimo riziką. Tiesa toks pats kofeino kiekis yra 4 arbatos puodeliuose.

Sprendimo būdai

Medikai tvirtina, kad skambinti pavojaus varpais nereikėtų, tačiau kofeinas turėtų būti ribojamas, atsižvelgiant į konkretaus žmogaus sveikatą ir nervų sistemą, kadangi stabilios nervų sistemos žmonėms puodelis kavos padeda suaktyvinti smegenų darbą ir sustiprina reakciją, tačiau jautresnės nervų sistemos savininkai, išgėrę didesnę kavos dozę, gali pajusti nuovargį.

Jei nusprendėte visiškai atsisakyti kavos, galite susidurti su tam tikrais sunkumais, apie kuriuos nebuvote pagalvoję. Jei kavą gėrėte ilgus metus, tuomet kofeino atsisakymas gali sukelti stiprius galvos skausmus, be to, galite jausti kankinantį nuovargį ir skųstis pilvo skausmais. Lengviausia kavos atsisakyti pakeičiant ją arbata, tačiau ir šis procesas nėra trumpas. Specialistai tvirtina, kad turi praeiti maždaug 3 mėnesiai, kol žmogaus organizmas visiškai išsivalo nuo kofeino. Tiesa, nereikėtų pamiršti, kad arbatoje taip pat yra kofeino, be to, ne visus šis gėrimas veikia teigiamai. Organizmo netoleruojama kava gali sukelti įvairių negalavimų. Iš tiesų arbatos, kaip ir kavos, dozės nustatomos, atsižvelgiant į konkretaus žmogaus organizmą, pvz., žalioji arbata gali sumažinti kraujo spaudimą, nuovargį ir mieguistumą.