Kaip nepasiklysti begaliniame informacijos sraute?

Būtina teisingai atsirinkti informaciją
Šiame technologijų amžiuje, kai laikas ir atstumai žinių judėjimo atžvilgiu tapo skaičiuojami visai kitaip, informacijos yra gerokai daugiau nei bet kada anksčiau. Iš čia  kyla daugybė problemų. Vieni mano, jog, jei informacijos būtų mažiau, nekiltų ir daugybės pirmojo pasaulio žmonėms būdingų problemų. Kita vertus nėra racionalu kaltinti informacijos kiekį. Juk jos visuomet buvo žymiai daugiau nei galima aprėpti. Dėl šios priežasties derėtų sakyti, jog mes kenčiame ne nuo informacijos pertekliaus, o nuo jos pervartojimo. To išvengti galima sąmoningai atsirenkant ką vartojame, o ne bijoti kasdien pasaulyje sukuriamo naujo turinio. Juk vietoje lindėjimo socialiniuose tinkluose arba intelektualumu nepasižyminčių laidų žiūrėjimo, daug vertingiau paskaityti gerą knyga arba tiesiog išeiti pasivaikščioti. Norint kokybiškai gyventi, informaciją, kurią vartojame, reikia atsirinkti lygiai taip pat kaip ir maistą, kurį valgome.

21-ajame amžiuje susiduriame ir su tokiomis problemomis, apie kurias mūsų protėviai nė nepagalvodavo, pavyzdžiui, informacijos turinį, kurį vartojame, tiekia keletas didžiausių pasaulio įmonių: Disney, Time Warner, Viacom, Google, BBC ir pan. Šitos kompanijos ir yra atsakingos už didžiąją dalį mūsų sužinomos informacijos, žiūrimų filmų, skaitomų knygų, laikraščių, interneto svetainių. Tačiau iš tiesų pagrindinis jų tikslas yra ne informacijos pateikimas, o pelnas, kurio siekia akcininkai. Dėl šios priežasties nutinka taip, kad vienas nedidelis straipsnis turi būti parašomas per 30 min., o tekainuoja jis vos 15 JAV dolerių.  Per šį pusvalandį žurnalistai turi ne tik parašyti, bet ir sugalvoti temą, susirinkti informaciją ar net atlikti tyrimą. Be to, straipsnis taip pat privalo būti populiarus, kad įvairius jame esančius reklaminius skydelius ir kitokią reklamą pamatytų kuo daugiau žmonių. Ruošiant tokias žinias daugelį informacijos žurnalistai gauna iš kitų organizacijų ir siekdami pritraukti kuo daugiau auditorijos ją neretai iškraipo. Vėliau toks bevertis šlamštas būna kemšamas skaitytojams į galvas.
 

Matome tik tai, ką norime matyti
Dar viena didelė problema, su kuria susiduriame skęsdami informacijos sraute, yra ta, kad mes pamatome, tik tai, ką pamatyti norime. Juk jeigu jūs bendrausite tik su bendraminčiais ir neturėsite galimybės išgirsti, ką galvoja kiti žmonės, tai jūsų matoma realybė bus labai ribota. Prie to smarkiai prisideda ir technologijos. Pavyzdžiui, yra tokių kompanijų, kurios naudoja specialią technologiją, kuri vieniems lankytojams atsitiktine tvarka parodo vieną straipsnį, o kitiems – kitą. Tas straipsnis, kuris per 5 minutes ir kitą nustatytą laiką, surenka daugiausiai lankytojų paspaudimų, toliau rodomas visiems lankytojams. Taigi, neretai nutinka taip, kad internetinėje erdvėje mes ne tik kad skaitome iškraipytus ir skubos tvarka parašytus straipsnius, bet ir matome ir tik tuos, kurie labiausiai patinka didžiajai lankytojų grupei. Tai gana blogas informacijos srautų pasiskirstymo bruožas, kadangi skaitytojai nebemato tokios informacijos kuri yra itin drąsi, kuriai būtų galima oponuoti, kuri mestų iššūkį įsisenėjusioms pažiūroms. Tokio žinių srauto rezultatas – skaitytojų tobulėjimo stoka.

Dar vienas geras pavyzdys, kaip mes įsisukame į savo nuomonės ir pažiūrų burbulą yra Google. Šios paieškos sistemos rezultatai smarkiai personalizuojami: vienas ieškodamas informacijos apie kates pamatys internetinės enciklopedijos straipsnį, kitas – mielų kačiukų nuotraukas. Facebook’o  naujienų sraute taip pat kiekvienas vartotojas mato tik tokias naujienas, kurios yra panašios į prieš tai pažiūrėtas. Tokių pavyzdžių, be abejo, yra žymiai daugiau, tačiau esmė ta pati – tik nuo mūsų pačių priklauso, kokią informaciją įsidėsime sau į galvas.
 

Kaip neįkliūti į šlamšto pinkles?
Išsiaiškinome, jog  neretai mūsų skaitoma informacija yra niekinė ir mes rizikuojame gyventi labai siaurame, ribotame tik savo asmeninio požiūrio pasaulyje. Toliau norime pateikti keletą patarimų, kaip teisingai atsirinkti informaciją ir neįkliūti į bereikšmės informacijos žabangus.

Visų pirma rekomenduojame atsisakyti televizoriaus. Nepamirškite, kad TV negali kontroliuoti ir už jus nuspręsti, ką žiūrėti. Vietoje televizijos geriau rinkitės YouTube arba tiesiog nueikite į kiną. Tik taip iš tikrųjų galėsite atsirinkti, ką norite matyti. Dar vienas patarimas – nevenkite ir stenkitės savo draugų rate turėti originalių, kitaip nei jūs mąstančių žmonių, kurie gali drąsiai mesti iššūkį jūsų požiūriui ir priversti susidomėti naujomis, dar neatrastomis temomis arba tiesiog pažvelgti į tam tikrus  dalykus iš visai kitos nei įprasta perspektyvos. Tokius žmones turėkite ir savo socialiniame tinkle, kad jums pateikiamų naujienų srautas būtų kuo įvairesnis. Kai internete skaitote įvairias naujienas, rekomenduojama jas ne priimti kaip visišką tiesą, bet pabandyti susirasti originalų šaltinį, kadangi kuo arčiau jo būsite, tuo mažiau iškraipyta bus tiesa. Lygiai tas pats pasakytina net ir apie sportą: vietoje to, kad stebėdami rungtynes klausytumėtės komentatoriaus pliurpalų, geriau patys išmokite analizuoti statistiką. Tada net ir pats sportas taps daug įdomesnis. Taigi, kuo arčiau šaltinio būsite, tuo informacija bus tikslesnė. Na ir paskutinis, gal ir kiek drastiškas, tačiau tikrai veikiantis patarimas: iškeiskite savo išmanųjį telefoną į paprastą. Tokiu būdu galėsite atitrūkti nuo milžiniško informacijos srauto tomis akimirkomis, kai esate ne prie kompiuterio.

Norint apsisaugoti nuo nereikalingos informacijos galima pabandyti suvaldyti jus pasiekiančią informaciją naudojantis vairiais technologiniais filtrais. Kita vertus, tai gali veikti panašiai kaip ir maisto perstatymas šaldytuve, siekiant numesti svorį. Juk esmė nepasikeis – informacijos kiekis išliks toks pat, tik bus kitaip sudėliotas. Žinoma, čia neturimi filtrai, kurie paslepia reklamas. Akivaizdu, kad atsakymas,  kaip nepasiklysti begaliniame nereikalingos informacijos sraute, slypi toli gražu ne filtruose ar informacijos rūšiavime, o tiesiog pakeistuose asmeniniuose informacijos vartojimo įpročiuose.  
 

Taigi, mūsų priimama informacija yra tarsi maistas – esame tai, ką vartojame. Ir visai nereikia baimintis dėl milžiniško informacijos pertekliaus. Svarbu yra ne jis, o informacijos pervartojimas. Svarbiausia – sąmoningai stengtis  išvengti informacijos pervartojimo, kuris tikrai neduoda visiškai jokios naudos. Atsiradusį laisvą laiką išnaudokite kūrybai, meditacijai, pasivaikščiojimams, bendravimui su draugais. Be abejo, jus gali apimti jausmas, lyg kažką praleidžiate ir kažko nesužinote, ką turite žinoti, tačiau iš tikrųjų be tikslo naršant internete labai retai kada rasite iš tiesų naudingos informacijos. Dažniausiai tai būna visai nereikalingas šlamštas. Informacijos turinio leidėjams svarbiausia yra pelnas ir jiems visai nerūpi, kaip tai veikia mūsų mąstymą. Nepamirškite, kad jūs matote tik tai, ką matyti norite. Nebijokite lavinti savęs surengdami akistatą su visai kitokiomis pažiūromis nei jūsų.