Kada robotai perims mūsų profesijas?
Publikavimo data: 2015-05-21
Pernai Nobelio premijos laureatas ir Kolumbijos Universiteto profesorius Josephas Stiglitzas paskelbė savo tyrimą "Nedarbas ir inovacijos". Jame Stiglitzas teigia, kad žmonija šiuo metu išgyvena technologinę revoliuciją, tačiau ši revoliucija nepagerins gyvenimo, kaip mano kiti, priešingai – inovacijos padidins socialinę ir ekonominę nelygybę. Stiglitzas nėra vienintelis mokslininkas, pastebėjęs grėsmingas tendencijas. MIT profesoriai Erikas Brynjolfssonas ir Andrew McAfee tais pačiais metais išleido knygą "The Second Machine Age" apie bedarbystę, kurią sukels inovacijos. Šiuolaikiniame pasaulyje technologijos vystosi taip greitai, kad visuomenė ne tik nespėja reaguoti į besikeičiančias aplinkybes, ji nespėja pastebėti pokyčių. Kiekvienais metais pagaminamų robotų skaičius auga. Foxconn – didžiausias elektrotechnikos gamintojas pasaulyje – per kelis metus planuoja robotais pakeisti 1.5 mln. darbuotojų, o Canon žada 2015 metais pilnai automatizuoti fotoaparatų gamybą.
Šiuo metu technologijos yra pigios ir kaip niekada prieinamos kiekvienam. Tai kuria naujas galimybes ir verslo srityje, bet šalina gyvenimo dėžutėje tikimybę.. Nedidelės kompanijos dabar gali varžytis su korporacijomis ir iš esmės keisti nusistovėjusias industrijų taisykles. Tačiau Erikas Brynjolfssonas ir Andrew McAfee tvirtina: "inovacijos daro pyragą didesnį, bet dauguma negaus net mažo gabalėlio". Problema tame, kad gali būti tik vienas Facebook, arba tik vienas Tinder, arba tik vienas iPhone ir t. t., todėl privalai arba būti savo srities pionieriumi, arba mėgautis trupiniais. Skirtumas tarp pirmos ir antros vietos šiose varžybose yra milžiniškas.
Anksčiau technologijos sumažindavo įdarbintųjų skaičių tam tikroje srityje, tačiau sukurdavo naujas darbo vietas. Šį kartą viskas bus kitaip. Naujausios technologijos sunaikins nekvalifikuoto arba žemos kvalifikacijos darbo vietas, tačiau nieko nepasiūlys mainais. Inovacijos pagerins aukštą kvalifikaciją turinčių specialistų gyvenimus, bet visų kitų gyvenimo lygis smarkiai nuskris. Mokslininkai tvirtina, kad per 30 metų vidurinioji klasė taps nevienalytė: atsiras labai turtinga mažuma ir labai skurdi dauguma.
Buvo manoma, kad robotai perims tik nesudėtingus, rutiniškus, niekam nepatinkančius darbus, tačiau atlikti tyrimai rodo, kad grėsmė iškilo net 47 proc. profesijų – tarp jų kvalifikuotos ir nestandartinės. Mažiausia tikimybė, kad bus robotizuoti darbai, kuriuose reikia galvoti ir kurti naujus dalykus, suvokti aplinką ir valdyti objektus, turėti gerai išvystytą socialinį intelektą, mokėti atpažinti emocijas, turėti gerus derybinius įgūdžius ir pan. Kitaip tariant, žmonės išliks tik tose pozicijose, kur reikia kurti, priiminėti sprendimus ir megzti tarpasmeninius ryšius.
Tačiau viltis yra. Ne visi ekspertai sutinka su Stiglitzo koncepcija. Apklausa rodo, kad nuomonės pasidalino pusiau – 52 proc. mokslininkų tvirtina, kad naujos darbo vietos atsiras ir nedarbo pavyks išvengti. Be to, rutiniškų darbų automatizacija gali nulemti darbo savaitės sutrumpėjimą. Net jei pranašavimai išsipildys, jau yra pasiūlyti keli būdai, kaip išvengti socialinės ir ekonominės krizės. Pirmiausia, valstybė turės subsidijuoti darbininkų darbo vietas, taip pat galima padidinti mokesčius išmetamam anglies dioksidui, kas paskatins kompanijų vadovybes atsisakyti pernelyg aktyvaus naujausių technologijų diegimo. Be to, galima investuoti į infrastruktūros raidą, tai sukurs naujas darbo vietas. Taip pat tikėtina, kad pragyvenimo kaina stipriai sumažės, kai kurie daiktai taps beveik nemokami, o valstybės, tam kad palaikytų ekonominį gyvybingumą, mokės algas visiems, nepriklausomai nuo jų užimtumo. Tai gali įgauti žaidimo formą: pavyzdžiui, pinigai bus mokami už studijas ar visuomenei naudingus poelgius.
