Ką geriau rinktis: nešiojamą ar stacionarų kompiuterį?

Kainų skirtumas
Kalbant apie kainas, nešiojamieji kompiuteriai visada kiek brangesni nei stacionarūs, net jei ir turi tokius pačius parametrus. Todėl už tam tikrą sumą, skiriamą nešiojamam kompiuteriui, galima įsigyti gerokai galingesnį stacionarų. Taip yra todėl, kad atsiradusios naujos technologijos visų pirma pritaikomos stacionariam kompiuteriui, o kol jos adaptuojamos nešiojamam užtrunka dar kelis mėnesius. Be to, komponentai, naudojami tokiam kompiuteriui, turi būti sutalpinti į penkis kartus mažesnę erdvę. Taigi nešiojamų kompiuterių  technologija visada yra per žingsnį priekyje  nuo stacionarių.

Kainos ir galingumo santykis yra bene svarbiausias renkantis naująjį įrenginį. Čia nešiojamų kompiuterių gerbėjams gali tekti nusivilti, nes šiuo metu galingiausias stacionarus kompiuteris ne tik lenkia geriausią nešiojamąjį, tačiau jį dar patobulinus jis taps nebepavejamas.

Kita vertus, nors stacionarus kompiuteris ir yra pigesnis jį perkant, tačiau po  penkerių–šešerių metų jis bus tinkamas nebent labdarai, o  už nešiojamąjį galima atgauti šiek tiek pinigų.

Naudojimo skirtumai
Prieš perkant kompiuterį būtina rimtai galvoti, ar tikrai reikia, kad jis būtų nešiojamas. Planuojant naudoti kompiuterį žaidimams, išleisite labai daug pinigų pirkdami nešiojamą, kai tuo tarpu lygiai toks pat stacionarus galėtų būti žymiai pigesnis. Yra ir tokių žmonių, kurie išleidžia labai daug pirkdami nešiojamą kompiuterį, bet palieka jį namuose ant stalo ir niekur nesinešioja. Tokiu atveju daug pigiau ir patogiau įsigyti stacionarų kompiuterį su dideliu ekranu, patogia klaviatūra bei pele.

Jei buvote įpratęs naudotis stacionariu, o nusipirkote kitokį kompiuterį, teks pratintis prie gerokai siauresnės klaviatūros, o tai gali sukelti nepatogumų. Be abejo šią problemą galima išspręsti prisijungus papildomą išorinę klaviatūrą, tačiau tuomet ją teks nuolat nešiotis kartu su pačiu kompiuteriu. Tiems, kas pripratę dirbti su paprasta pele ir naudotis jos ratuku skaitant ilgus straipsnius ar naršant internete, lietimui jautrus nešiojamo kompiuterio paviršius gali tapti sunkiai įveikiamu iššūkiu. Be abejo šioje situacijoje taip pat galima  prijungti įprastą pelytę. Maža to, nešiojamų kompiuterių skystųjų kristalų monitoriaus matrica yra gerokai prastesnė lyginant su analogiško dydžio stacionariu. Taigi, greičiausiai norit žiūrėti ypač aukštos kokybės vaizdus gali tekti nusivilti, o žaidžiant žaidimus toks ekranas neretai stringa, o tai ne tik erzina, bet ir gali pakenkti akims.

Naudojantis tiek vienu, tiek ir kitu kompiuteriu galima atlikti tokias pačias funkcijos, tereikia turėti tinkamą programinę ir techninę įrangą. Iš kitos pusės, kartais tikrai naudinga, kai kompiuteris visada šalia ir bet kada galima atlikti reikalingus darbus, pvz., koreguoti filmuotą medžiagą, bendrauti su draugais, redaguoti  garsus ir t. t. Nešiojamas kompiuteris puikiai tinka naudotis pamokose ar paskaitose, ypač kai dirbama grupėse ir reikia dalintis dokumentais bei informacija.

Techniniai parametrai
Daugelis nusipirkę kompiuterį vėliau nutaria jog jam trūksta galingumo ir nusprendžia įsigyti naują vaizdo plokštę ar įsidėti daugiau operatyviosios atminties, pasikeisti kietąjį diską, procesorių ir pan. Kalbant apie stacionarų kompiuterį, šie pakeitimai yra pasiekiami ir įmanomi, tuo tarpu nešiojamojo kompiuterio pakeitimai sudėtingesni. Jei nešiojamąjį kompiuterį įsigijote jau prieš kuri laiką ir dabar jį norite atnaujinti, gali kilti sunkumų, nes tokios galimybės čia labai ribotos: galima įdėti daugiau RAM atminties, pakeisti CD/DVD leistuvą arba kietąjį diską, investuoti į geresnės kokybės bateriją. Tačiau rimtesnių pakeitimų, pvz., procesoriaus, kietojo disko, vaizdo ir garso plokštės, nešiojamame kompiuteryje nepavyks padaryti, t. y. negalėsite integruoti galingesnės vaizdo plokštės, nepadidinsite ekrano ir panašiai. Stacionarūs kompiuteriai visada turi dideles atsinaujinimo galimybes. Galima keisti jų vaizdo ar garso plokštes, maitinimo šaltinį, pridėti papildomų kietųjų diskų, ir t. t., galima išimti įranga ir integruoti naujus komponentus. Tobulinti ar taisyti stacionarius kompiuterius daug patogiau, nes atidarius procesorių iš karto matoma pagrindinė plokštė. Norint patekti į nešiojamojo kompiuterio vidų, jį reikia ardyti kaip dėlionę.

Dar vienas akcentuotinas dalykas kalbant apie nešiojamąjį kompiuterį yra jo trapumas. Netyčia numetus jį ant grindinio pasiseks jei iš jo dar pavyks ištraukti svarbius duomenis, o kalbėti apie finansinius ar moralinius nuostolius ir iššvaistytą laiką net neverta. Taisyti tokį kompiuterį būtų nepaprastai sudėtinga ir brangu, o garantinis aptarnavimas dėl išorinių pažeidimų tikrai nebus taikomas.

Jei nusprendėte pirkti kompiuterį šeimai, vargu, ar nešiojamas yra tinkamas pasirinkimas. Juk geriau, jei namuose visi ginčijasi, kieno eilė naudotis prietaisu nei pasiima jį ir išsineša į savo kambarį, kur galės visą naktį pratūnoti internete…

O gal visgi nešiojamas?..
Nepaisant pagyrų, stacionarūs kompiuteriai irgi turi savų minusų. Juk jie niekada nebus mieli ir būtini vartotojui kaip nešiojamieji ir netaps kažkuo daugiau nei įrankiu pasiekti tikslą. Nešiojamas kompiuteris gali tapti jį turinčio žmogaus įvaizdžio dalimi, kaip verslininko lagaminas ar moksleivio kuprinė. Kadangi vis dėlto vieni apie kitus visų pirma sprendžiame iš išvaizdos, tai naujas modernus aksesuaras tikriausiai neliks nepastebėtas. Kita vertus, juk kaip malonu įsitaisius jaukiai lovoje pasižiūrėti gerą filmą...  Be to atsiradęs internetas suteikė neišmatuojamą mobilumą, o nešiojamas kompiuteris dar labiau išplėtė jo ribas.

Taigi, akivaizdu, jog galvojant apie kompiuterio galios ir kainos santykį stacionarusis kompiuteris neapleidžia lyderio pozicijos, tačiau kalbant apie mobilumą ir didesnę socialinę saviraišką nešiojamasis visada pirmaus. Kiekvienas turi pasirinkti tai, ko labiausiai reikia.