Indiškas, persiškas, turkiškas kilimas – kurį rinktis?
Publikavimo data: 2014-03-22
Kilimus pirmieji pradėjo austi Centrinės Azijos gyventojai. Klajokliai turėjo spręsti būsto apšiltinimo, jo transportavimo ir jaukių namų kūrimo problemas. Palapinėje ant smėlio patiesę kilimą klajokliai galėjo gyventi jaukiai ir patogiai. Seniausias pasaulio kilimas yra saugomas Ermitažo muziejuje Sankt Peterburge. Jis 1949 m. buvo atrastas Sibiro Altajaus kalnų kapavietėje. Kilimas padarytas iš minkštos vilnos, jo centrinė dalis sodriai raudonos spalvos. Vienoje pusėje vaizduojamas elnias, kitoje – persų raitelis. Šiam kilimui yra apie 7 tūkst. metų. Egipto faraonų kapavietėse taip pat randama kilimų. Tai rodo, kad jau tais laikais jie buvo populiarūs. 15 a. Persijoje įvyko kilimų gamybos revoliucija: jie pradedami gaminti iš daugybės skirtingų medžiagų, puošiami augalinių raštų įvairove. Europa kilimus atrado išplitus prekybai. Industrinio perversmo metu buvo sukurtos staklės, galinčios gaminti kilimus.
Populiariausi pasaulyje yra persiški kilimai. Tai daugiau nei buities daiktai. Jų gimimas siekia amžius dar prieš mūsų erą, o raštuose matyti visa senosios persų imperijos istorija, tradicijos. Teigiama, kad šie kilimai geriausi pasaulyje dėl tūkstantmečiais puoselėtų jų gaminimo tradicijų. Žiūrint į persų kilimą matomas artistiško meno pasaulis. Persai, pirmieji pradėję rišti kilimus, per daugelį kūrybingo ir išradingo darbo šimtmečių, pasinaudodami iš kartos į kartą perduodama patirtimi įgijo neprilygstamų gebėjimų šioje srityje. šiandien persiškas kilimas – turto ir prabangos ženklas. Tačiau senovėje, kai gentys klajodavo po Persiją ieškodamos pragyvenimo šaltinio, kilimas buvo būtinas buities atributas, apsaugantis nuo šalčio ar smėlio. Iš būtinybės gimė menas – ryškių spalvų, magiškų raštų grindų patiesalai į jų sunkų gyvenimą įnešdavo ir kruopelytę džiaugsmo ir geros nuotaikos. Kilimai dažniausiai būdavo maži, jų dydis priklausė nuo gyvenamosios palapinės.
Turkiškas kilimas per daugybę šimtmečių išlaikė savo grožį, tradicinius raštus ir spalvas Audinio apmatai, ataudai ir kutai yra iš grynos ėriukų vilnos. Dominuoja tamsai mėlyna ir sodriai raudona spalva, pridedama ir kreminių, rudų, švelniai raudonų, rausvų atspalvių. Kilimų spalvos ir raštai nesikeitė per nesuskaičiuojamus laikus. Jie išsiskiria ir yra lengvai atpažįstami: puošiami geometrinėmis formomis, žvaigždėmis, gėlėmis, stilizuotais paukščiais, fonas būna įrėmintas apsiuvu. šiuos kilimus dėl spalvų ir paprasto geometrinio dizaino dažnai renkasi vyrai.
Rankų darbo Indijos kilimai – tai savotiškas šios tolimos šalies paveikslas, kurį reikia ne tik matyti, bet ir pajausti. Juk kiekvieną jų padarė žmonių rankos. Žmonių, kurie gyvena savo gyvenimą, visiškai kitokį nei mes. Jie paleido į pasaulį savotiškus savo atspindžius, kuriuose įdėta jų šilumos, charakterio ir dalis didelės, keistos, įdomios šalies. Indijoje kilimo audėjas yra kūrėjas, nes dvasią į daiktą gali įausti tik menininkas, išmokytas gamtos, kuri be visa ko teikia ir spalvas, nes Indijos kilimai dažomi tik natūraliais dažais.
šiais laikais rankų darbo kilimai – tikra retenybė. Jų gamyba yra kompiuterizuota, todėl dabar, esant poreikiui, kilimu paversti galima bet kokį piešinį. Raštai išgaunami ne tik spalvomis, bet ir derinant skirtingus siūlo aukščius, dėl šios priežasties audinio pūko ilgis labai svyruoja. Kilimai vis dažniau kuriami pagal individualius užsakymus ir savo vietą randa autoriniuose interjeruose. Jie gaminami iš įvairiausių medžiagų, nuo to skiriasi ir kaina. šilkinius kilimus galima pažinti iš šešėlių žaismo ir trumpo plauko.
Panašus efektas būna ir naudojant sintetinius siūlus. Tačiau šilkinio ir sintetinio kilimo kaina gali skirtis net 10 kartų. Vilnoniai kilimai taip pat gali būti natūralūs arba su sintetinėmis priemaišomis. Tokių kilimų kaina priklauso nuo jų tankumo. Natūralios vilnos kilimai pasižymi ypatingu atsparumu, tačiau ne visada tinka alergiškiems žmonėms. Sintetinius kilimus galima nudažyti ryškiomis spalvomis, todėl moderniuose interjeruose dažnai matome ekstravagantiškų kilimų.
