Gyvulininkystė – vis intensyviau plėtojamas verslas

Publikavimo data: 2014-03-22 Gyvulininkystė – vis intensyviau plėtojamas verslas Gyvulininkystė – tai žemės ūkio šaka, kuri apima gyvulių ir paukščių auginimą, veisimą, genetinį tobulinimą, naudojimą gyvulininkystės produkcijai gauti. Gyvulius reikėtų auginti taikant ekologiškai švarias, mažaatliekes, taupančias energiją, pigias ir saugias aplinkai technologijas. Veterinarija ir dar daugiau.

 

Lietuvos gyventojai gyvulininkyste vertėsi jau nuo senų senovės. Istoriniuose šaltiniuose minimi įvairūs gyvuliai: arkliai, jaučiai, karvės, kiaulės, ožkos Nuo 16 a. įvykdytos Valakų reformos, kurios metu buvo išmatuota visa dvarų ir kaimų žemė, o kai kurie kaimai perkelti, pereita prie taisyklingo trilaukio, iki 19 a. pabaigos Lietuvoje gyvulininkystė beveik netobulėjo. Labiau rūpintis galvijų produktyvumo didinimu buvo pradėta 19 a. viduryje, kai dvarininkai aktualiems ūkiniams klausimams spręsti pradėjo steigti žemės ūkio draugijas, kurios rūpinosi žemės dirbimu, pašarų auginimu ir gyvulininkystės gerinimu. Ji organizuodavo žemės ūkio produktų ir gyvulių parodas. Buvo auginamos ne itin produktyvios gyvulių veislės, gerai prisitaikančios prie aplinkos. Pagrindinė arklių veislė buvo žemaitukai, plačiai žinomi tiek Rytų, tiek Vakarų Europoje. Galvijai buvo rudi (žali), baltnugariai ar šėmi, pasitaikydavo baltų ir juodų. Vietinės kiaulės buvo baltos, deglos, rusvos, juodos, avys – pilkos, juodos, rusvos.

Nors gyvulių Lietuvoje buvo auginama gana daug, tačiau jie buvo skirti tam pačiam ūkiui, kuriame augo. Tik 20 a. pradžioje imta orientuotis į gyvulininkystės rinką. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo dedamos didžiulės pastangos, kad suintensyvėtų galvijų ir kiaulių auginimas, kad iš to būtų gaunama kuo daugiau pajamų, kad intensyvėtų eksportas.

šiandien gyvulininkyste rūpinasi ir augintojams padeda Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės skyrius. Pagrindinis specialistų uždavinys – teikti ūkininkams ir žemės ūkio bendrovių darbuotojams konsultacijas bei naujausią informaciją apie gyvulių laikymą, šėrimą, priežiūrą, veisimo technologijas. ši tarnyba taip pat rūpinasi gyvulininkystės produkcijos savikainos mažinimu ir kokybės gerinimu, ieško naujų technologijų ir jas taiko siekiant skatinti ūkininkus domėtis žemės ūkio mokslo naujovėmis Ji dalyvauja tarptautinių ir vietinių projektų veikloje, o jų rezultatus diegia ūkininkams bei bendradarbiauja su žemės ūkio mokslo ir mokymo įstaigomis, užsienio konsultavimo tarnybomis.

Norint gerai ūkininkauti labai svarbu viršyti nustatyto didžiausio gyvulių tankumo ūkyje – tvartus reikia įrengti taip, kad gyvuliai ten gerai jaustųsi, kad būtų išsaugota mėšlo tręšiamoji vertė, sumažinti azoto nuostoliai, būtina gerai suderinti gyvulių pašarą, įrengti mėšlides, tinkamai tręšti laukus.

Kadangi Lietuvoje vyrauja vakarų vėjai, tvartus patartina statyti į rytus nuo gyvenamojo namo. Pagal sanitarinis nurodymus, atstumas nuo tvarto iki gyvenamojo namo, kai laikoma iki 50 karvių arba 100 kiaulių, turi būti 30 m, o kai daugiau – 50 m. Rekonstruojant ar plečiant esamus tvartus, sanitariniai atstumai gali būti sumažinti, suderinus su Visuomenės sveikatos tarnyba.

Fermos teritorija turi būti kompaktiška, o pastatai išdėstyti atsižvelgiant į technologinius procesus. Saugyklas, iš kurių gali sklisti aštrus ir nemalonus kvapas ( mėšlides, siloso tranšėjas ir kt.), reikėtų statyti pavėjui nuo kitų pastatų. Pašarų saugyklos turėtų būti aukštesnėje vietoje negu mėšlidė.

Rajonų gyvulininkystės konsultantai rengia gyvulių šėrimo tvarkymo planus, sudaro racionus, ima pašarų mėginius tyrimams, vertina gyvulininkystės pastatus ir įrenginius atsižvelgdami į gyvulių gerovę, aplinkosaugą, higieną.

Gyvulių augintojai dėl jų sveikatos turi konsultuotis su veterinarijos specialistais ir laikytis jų rekomendacijų bei nurodymų. Susirgusiam ar susižeidusiam gyvuliui būtina suteikti veterinarinę pagalbą. Jį gydyti turi teisę tik veterinarijos gydytojai ir specialiai tam pasirengę asmenys. Kad neplistų užkrečiamos ligos, ūkininkai privalo padėti veterinarijos specialistams taikyti visas reikalingas profilaktikos priemones.

 

Daugiau apie šią sritį - Dainavos Veterinarija

Patalpinta rubrikoje(-ose): Gyvulininkystė ir paukštininkystė