Geologiniai tyrimai, jų raida ir taikymas
Publikavimo data: 2014-03-22
Geologija yra mokslas, tiriantis žemę, tiksliau, jos susidarymą, istoriją ir sandarą bei formuojančius procesus. Geologai siekia išsiaiškinti Žemės ir gyvybės istoriją. Tai daro daugiausia tirdami uolienas, sudarydami ir interpretuodami geologinius žemėlapius.
Geologija besidomintys žmonės siekdami savo tikslo, nustatyti santykinį uolienų ir nuogulų amžių, naudoja daug įvairių tyrimų principų. Visų pirma tai be abejo intruzijos sąsajų principas, kuris yra susijęs su intruzijų ir uolienų kontaktu. Dažnai pasitaikantis lūžio sąsajų principas taip pat kaip ir prieš tai minėtasis padeda nustatyti santykinį amžių: jei lūžis kerta uolienų sluoksnius, vadinasi jis susiformavo vėliau nei perkirstos uolienos. Jei naudojant inkliuzų ir nuolaužų principą nuolaužos ar inkliuzai patenka iš suardyto židinio tai reiškia, kad jie yra senesni už talpinančią uolieną. Aktualizmo principą pirmasis pasiūlė Džeimsas Hatonas, teikdamas, kad dabartis yra raktas į praeitį, todėl tyrinėjant įvairius esamus geologinius procesus ar reiškinius galima numatyti, kad praeityje jie taip pat vyko. Pirminio horizontalumo principas padeda nustatyti, kad nuosėdinių uolienų sluoksniai susiklostė horizontaliai, superpozicijos principas teigia, kad nesuardytose nuosėdinių uolienų sluoksnių storymėse jaunesnės uolienos slūgso virš senesnių. Remiantis faunos radimo principu daroma išvada, kad jei nuosėdinėse uolienose randama plačiai paplitusi tam tikro laikotarpio fauna, vadinasi jos susiformavo vienu metu.
Lietuvoje veikia tam tikros valstybinės institucijos, dirbančios su geologija ir šio mokslo procesais. Tai Lietuvos geologijos tarnyba, kuri buvo įsteigta 1940 metais spalio 16 dieną bei Geologijos ir geografijos institutas, įkurtas 1941 m. birželio 11-ąją.
Nuo 1941 metų iki 1991 metų Lietuvos geologijos tarnyba ne kartą keitė savo pavadinimą, organizacinę struktūrą, priklausomybę. Nepaisant to geologinio tyrimo darbai buvo vykdomi intensyviai ir kryptingai. Nuo 1994 metų ji yra Europos geologijos tarnybų forumo (FOREGS) narė. Dabar pagrindinės šios tarnybos darbo kryptys yra susijusios su valstybinių geologinių tyrimų organizavimu ir vykdymu bei gelmių naudojimo reguliavimu ir kontrole. Ji rūpinasi valstybinės geologinės informacijos sistemos kūrimu ir duomenų kaupimu bei tarptautinio bendradarbiavimo plėtra.
Lietuvos geologijos tarnyba siekia dalyvauti formuojant valstybės politiką žemės gelmių srityje ir laikantis darnios plėtros principų ją įgyvendinti bei užtikrinti racionalų žemės gelmių išteklių Lietuvos Respublikoje, jos teritorinėje jūroje, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje naudojimą, tyrimą ir apsaugą. Tarnybos tikslas – saugoti geologinės aplinkos kokybę, stebėti ir prognozuoti jos pokyčius.
Geologijos ir geografijos instituto tyrimų objektas yra žemės gelmės, valstybinę reikšmę turintys vidaus vandenys, kontinentinis šelfas ekonominėje Baltijos jūros zonoje, klimatas, kraštovaizdis, visuomeninių reiškinių geografija. Instituto paskirtis yra mokslinis šalies teritorijos savybių ir išteklių pažinimas, siekiant darnios plėtros, kompetencijos ir tarptautinių įsipareigojimų mokslinėje srityje užtikrinimo.
Geologijos ir geografijos institutas dirba ties įvairių geografijos krypčių bei Žemės gelmių tarptautiniais moksliniais tyrimais ir eksperimentinės plėtros darbais. Jis rūpinasi, kad būtų pažintos teritorijos savybės ir ištekliai, subalansuota plėtra, ruošiami aukštos kvalifikacijos geologijos ir geografijos krypčių specialistai ir mokslininkai.
Kadangi visuomenės aktyviai rūpinasi geologija, jos tyrimais, aplinkos apsaugos problemomis, darnios plėtros koncepcijų diegimu, tai institucijos, kurios dirba su geologija aktyviai siekia prisidėti prie darnios plėtros, atitinkamai orientuodamos taikomųjų tyrimų tikslus, operatyviai teikdamos visuomenei duomenis apie žemės gelmes, teigiamas ir neigiamas jų savybes, tirdamos ir prognozuodamos geologinius procesus.
