Galvos svaigimas: kodėl svaigsta galva ir ka daryti?

Galvos svaigimas, ne itin malonus, tačiau daugelio bent kartą sutiktas kompanionas. Į jį dažniausiai neatkreipiame didesnio dėmesio - prisėdame, atsigeriame vandens ir toliau tesiame pradėtus darbus. Tačiau net ir vienkartinis galvos svaigimas gali būti organizmo indikacija, apie kūne augančios rimtos ligos pradžią.

5 galimos priežastys dėl ko gali svaigti galva

Šiame straipsnyje pasidalinsime penkiomis labiausiai paplitusiomis priežastimis galvos svaigimui ir kaip reikėtų elgtis su jomis susidūrus.

Žemas kraujospūdis

Žemas kraujo spaudimas (hipotonija) įtariama tada, kai spaudimas laikosi apie 90 / 60 mmHg ar žemiau. Žinoma, spaudimą, kaip ir kitus kūno rodiklius, gali įtakoti tokie faktoriai, kaip fizinė būklė, amžius ar kitos turimos ligos. Neretai pasitaiko ir taip, jog žmogaus kraujospūdis natūraliai žemas, tačiau jis jaučiasi gerai.

Spaudimas dienos eigoje nuotat kinta - miegant nukrenta, o sportuojant ar patiriant įtampą gali staiga pakilti. Mūsų kūnas yra prisitraikęs prie tokių pokyčių, tad iškart sunerimti nereikėtų. Tačiau pajutę tokius, pasikartojančius simptomus, kaip galvos svaigimas, nuovargis, mirguliavimas akyse, dusulys, alpimas - pasitikrinkite!

Ką daryti?

Žemas kraujospūdis negydomas vaistais, tačiau nuo jo apsiginti galima ir natūraliais būdais. Rekomenduojame skirti daugiau dėmesio miegui, nesilaikyti dietų, vengti nesveiko maisto. Vienas lengvesnių būdų - praturtinti savo mitybą. Dažniau vartoti dėrėtų:

1. daug skysčių, ypač šiltu metų laiku,
2. folio rūgšties turinčių maisto produktų - kiaušinių, pupelių, lapinių daržovių,
3. vitamino B12 praturintų maisto produktų - mėsos, žuvies, pieno produktų,
4. nevengti druskos, o jei jos nemegstate maiste, išgerkite mineralinio vandens,
5. kavos su kofeinu ar stiprios žalios arbatos.

Migrena

Viena iš dažnesnių galvos svaigimo priežasčių - migrena - pasireiškia kalbos, regėjimo sutrikimais, pykinimu, stipriu pulsavimu galvos srityje. Lyginant su vyrais, moterys galvos skausmais skundžiasi dažniau, tačiau taip nutinka ir dėl to, jog neretai lengvesnius migrenos simptomus palaikome paprastu galvos skausmu.

Stipresni migrenos priepuoliai gali trukti nuo keleto valandų iki net kelių parų. Nutinka ir taip, jog priepoliui pasibaigus, dar keletą dienų jaučiamas nuolatinis nuovargis, irzlumas, sumažėjęs darbingumas.

Ką daryti?

Retų migrenos priepuolių profilaktikai pasitarnauja dienos rėžimas, masažai, akupunktūra. Taip pat reikėtų vengti:

1. maisto produktų, tokių kaip: kava, raudonas vynas, šokoladas, gazuoti gėrimai,
2. išorinių dirgiklių: triukšmo, dažno rūkymo, ryškių šviesų,
3. psichologinių faktorių: streso, nuovargio.

Stipriems priepuoliams kankinat dažniau, dėrėtų pasikonsultuoti su profesionalais. Migreninį skausmą šiuo atveju galima palengvinti sudarant mitybos planus, taikant homeopatiją, detoksikacines procedūras ar žinoma skiriant tinkamus vaistus.

Hipoglikemija

Hipoglikemija vadinama organizmo būsena, kuomet gliukozės kiekis kraujyje yra labai mažas - mažiau nei 3,3 mmol/l. Pavalgius, cukraus lygis organizme pakyla, kasa išskiria insulino ir žmogus jaučiasi normaliai.

Tačiau sergant hipoglikemija, nelaiku pavalgius, vartojant alkoholį, karščiuojant, intencyviai sportuojant ar dirbant, cukraus lygis gali staigiai nukristi ir pasireikšti šie simptomai: pykinimas, rankų ir kojų drebulys, nerimas, galvos svaigimas, prakaitavimas, išblyškimas. Negydoma hipoglikemija gali tapti itin pavojinga. Staigus cukraus kritimas gali sukelti hipoglikeminę komą.

Ką daryti?

Cukraus kiekį organizme lengviausia pakelti kuo greičiau suvalgant lėtai pasisavinamų angliavandenių turinčių maisto produktų. Jei to negana, patariama išgerti sulčių ar suvalgyti saldainį, taip cukrus šokteli daug greičiau.

Gaila, bet tai ne visada padeda. Žmogui netenkus sąmonės, ar prasidėjus traukuliams, būtina suteikti ligoniui kuo greičiau suleisti gliukozės arba gliukagono. Šiuos preparatus diabetikai visada turi turėti šalia.

Dehidratacija

Organizmo dehidrataciją organizme sukelia greitas ar intensyvus kūno skysčių praradimas. Žmogaus organizmą sudaro daugiau nei 60% vandens. Dalies jo netenkame natūraliai, pavyzdžiui kvėpuodami, prakaituodami ar šlapindamiesi. Šių procesų metu, kartu prarandame ir šiek tiek mineralų bei druskų, bet sveikam organizmui tai nepakenkia.

Tačiau pajutus silpnesnius ar stipresnius stipraus troškulio, išdžiūvusios burnos, galvos svaigimo, bendro silpnumo, širdies virpėjimo, sąmonės aptemimo, alpimo ar panašius simptomus, dėrėtų kuo greičiau suskubti savimi pasirūpinti.

Ką daryti?

Ypatingo gydimo čia tikrai neprireiks. Dehidratacijos prevencijos esmė - padidintas skysčių, pageidautina druskomis ir mineralais praturtintų, vartojimas. Keletas patarimų, ką rekonduojame daryti sportuojantiems ar šiltu metų laiku:

1. visada su savimi nešiokitės buteliuką, su mėgstamu skysčiu,
2. gerkite dažnai, bet nedideliais kiekiais,
3. geriausia vartoti kambario temperatūros gėrimus,
4. mineralinis ar druskingas vanduo - geriausias draugas,
5. atsigaivinti tinka ir ledai, ypač vaisiniai.

Anemija

Anemija, geriau žinoma, kaip mažakraujystė - tai stipraus geležies trūkumo organizme pasekmė. Įprastai jos simptomai gali paveikti gyvenimo kokybę, o nėščiosioms net tapti itin pavojingais, sukelti persileidimą ar net depresiją.

Vienas ryškiausių anemijos simptomų, galvos svaigimas, votys, sutinkamas greta dažno nuovargio, nusilpęs organizmas, galvos skausmo, bendro silpnumo bei tirpstančių ir šąlančių galūnių. Nereikėtų pro akis praleisti ir nusilpusių raumenų, pakitusių skonio bei uoslės receptorių, padažnėjusio pulso.

Ką daryti?

Geležies kiekį kraujyje pakelti nelengva. Įtariant ar sergant anemija reikėtų kuo greičiau išsitirti kraują. Na, o kasdieniniame gyvenime, pasitarnauti gali:

1. vengti dietų laikymosi,
2. valgyti visavertį, daug geležies turintį maistą,
3. aktyviai sportuoti,
4. atsisakyti, ar kiek įmanoma sumažinti rūkymą,
5. vartoti vitaminą C - jis padeda įsisavinti geležį.

Apibendrinimas

Vienkartinis galvos svaigimas tikrai nesukels negalios ar mirties, gal tik paskatins savo organizmui skirti kiek daugiau dėmesio. Tačiau jei neraminantys simptomai kankina dažniau nei norėtųsi, apsilankykite pas gydytoją.

Visada prisiminkite, jog anksti atrasta liga - išgydyta liga!