Daugiabučių renovacija. Kam nauda, o kam skola?

Remiami ne visi

Sutartiniu specialistų tvirtinimu, seno namo išorės apšildymas yra tikrai efektingas šilumos energiją taupantis žingsnis, tačiau kartais jis tikrai nėra būtinas ir namui ekonomiškai naudingesnė bei mažiau kainuojanti būna inžinerinių sistemų rekonstrukcija. Jeigu jau fasado šiltinimas yra neišvengiamas, vis dėlto reikėtų pradėti ne nuo jo, o nuo langų pakeitimo. Jie ir dalies šildymo sistemos modernizacija tikrai duos apčiuopiamą efektą, leidžiantį kiek taupiau gyventi, kol bus visiškai surenovuotas namas. Būtent pagal šiuos tris renovacijos etapus (langų pakeitimas, šildymo sistemos atnaujinimas, fasado apšildymas) darbai puikiai įsisiūbavo Lenkijoje. Visi šie etapai papildo vienas kitą. Lietuvoje vidurinysis etapas (šildymo sistemos modernizavimas) kol kas nėra privalomas, taigi ir neskatinamas.

Mūsų šalyje valstybė iki 40 proc. renovacijos išlaidų kompensuoja tik tuo atveju jei daugiabutyje keičiami langai, šildomos sienos ir stogas arba kitaip sakant – jei po renovacijos šilumos energijos suvartojimas sumažėja 40 proc. Jeigu namo šilumos energijos taupymas pradedamas nuo šildymo sistemos renovacijos, tuomet valstybės garantuojamos kompensacijos tikėtis neverta. Geriausiu atveju bus kompensuojama iki 15 proc. išlaidų.

Efektyvios priemonės atmetamos

Bendrovė, kuri kuruoja daugiabučių renovaciją, nėra suinteresuota domėtis, keliuose iš renovuojamų daugiabučių modernizuojama yra šildymo sistema. Ji daugiausia orientuojasi tik į tai, kad gyventojai, norintys gauti 40 proc. statybos darbų kompensaciją, po renovacijos energijos suvartojimą sumažintų 40 proc. Norint tokį efektyvumą pasiekti būtina pakeisti langus ir apšiltinti sienas bei stogą. Be abejo, neretai būna tvarkoma ir visa šildymo sistema, tačiau dėl jos remonto masto turi apsispręsti patys gyventojai. O tai nėra privalumas, kadangi, įgyta patirtis parodo, jog inžinerinių sistemų sutvarkymas net nerenovuojant sienų suteikia labai gerų rezultatų.

Apšiltintos sienos neleidžia individualiai reguliuotis suvartojamos šilumos kiekio, todėl gyventojų išlaidos taupomos iki tam tikros ribos. Tuo tarpu šilumos reguliavimo bei individualios apskaitos sistemos įdiegimas 2–3 kambarių butui gali kainuoti iki 3 000 litų, tačiau sutaupyti galima 20–30 proc. suvartojamos šilumos. Kartais žmonėms išlaidos už šildymą sumažėja net iki 50 proc. Tokia šilumos reguliavimo bei individualios apskaitos sistema vartotojui neatpigina, bet jis į savo rankas paima visą šilumos kontrolę ir pats gali nuspręsti, kada ir kiek šilumos suvartos. Tokiu būdu puikiausiai užkertamas kelias nekontroliuojamai perteklinei šilumai.

Investicijos ne visada atsiperka

Dažnai nutinka taip, kad net ir visiškai renovavus daugiabutį, 40 proc. šilumos energijos nebūna sutaupoma, kadangi dažniausiai renovacijos formulės yra pritaikytos visiškai kiauriems, nuo pastatymo neremontuotiems namams. Be to, šiuo metu bene visi šalies daugiabučių gyventojai jau yra pasidarę dalinę namo renovaciją, t. y, daugelis pasikeitė langus, duris, užsandarino laiptines bei rūsius. Dėl šios priežasties prižiūrėtuose namuose visas renovacijos paketas nėra reikalingas, kadangi jis kainuos tiek pat kiek ir visiškai nugyvento namo gyventojams, tačiau nebus efektyvus ir greičiausiai niekada neatsipirks. Nepaisant to, 40 proc. kompensacija ir toliau žadama tik tiems gyventojams, kurie naudojasi visu renovacijos paketu. Taigi, akivaizdu, kad jei žmonės nenori darytis visiškos renovacijos, tai dalinę jie privalo ją atlikti savo lėšomis. Žinoma, taip daryti galima, bet tuomet valstybinėms institucijoms nereikėtų kalbėti apie renovaciją, kuri yra vykdoma visų kartu. Juk nėra nei tikrumo, kad bus pasiektas rezultatas valstybės finansavimui gauti, nei racionalių būdų, užtikrinančių geriausius savininko interesus atitinkančius sprendimus asmeniniam turtui tvarkyti.  Juk gyventojų piniginės dėl to tikrai nepapilnės ir ilgus dešimtmečius sąskaitos liks tokios, kokios ir buvo.

Spragų gausa

Specialistai sutaria, jog šilumos reguliavimo bei individualios apskaitos priemonės yra itin veiksmingos ir gana greitai atsiperkančios. Nepaisant to, informacijos apie tai yra labai mažai. Kyla natūralus klausimas – kodėl? Gal būt tai daroma specialiai, saugant energetikų monopolį – juk kol namas neturi individualios apskaitos, jis šildomas neefektyviai ir šilumos energija dažnai pereikvojama, kas labai naudinga tiekėjui, bet skausminga vartotojui.

Nors Aplinkos ministerijos teigimu, šilumininkai renovacijos procesui įtakos neturi, vis dėlto specialistai, kurie prižiūri renovaciją, skundžiasi pasenusia, bet šilumos tiekėjams naudinga metodika, pagal kurią geriausia išeitis norint išvengti didelių šildymo sąskaitų yra namo išorės renovacija, o tuo tarpu šildymo sistemų modernizacija naudos neduoda. Remiantis šia metodika atrodo, jog modernizuoti šildymo sistemas neapsimoka, nes tai duoda vos 2 proc. šilumos energijos sutaupymo, nors realybėje nauda bent dešimt kartų didesnė.

Be to leidimo renovuoti daugiabučio šildymo sistemą neįmanoma gauti be šilumos tiekėjo sutikimo. O jie savo ruožtu individualios apskaitos nenori. Tai būtų nenaudinga ne tik šilumos tiekėjui, bet patenkintos liktų ir statybos įmonės, kurios atlieka renovaciją. Jiems užsiimti namo vidaus šildymo sistemų renovacija yra tikras galvos skausmas. Daug lengviau pastatą tiesiog apšiltinti putplasčiu, ramiai pasiimti nemenką uždarbį.

Fasodo plokštės. Informacija apie jų projektavimą ir įgyvendinimą - fasado tvarkymas