Blogai suplanuotas laikas – kelias į nesėkmę
Publikavimo data: 2016-12-01
Turbūt esate susidūrę su situacija, kuomet užsibrėžę tikslą padaryti užduotį per kelias dienas ją pabaigiate tik po kelių savaičių. Ar visada dėl to galima kaltinti vis pasikartojantį atidėliojimą pradėti reikiamus darbus laiku? Jeigu atsakymas į šį klausimą būtų teigiamas – laiką valdyti būtų visai nesunku. Juk turėtumėte susitelkti tik ties viena atidėliojimo problema. Vis dėlto, laiko valdymas – itin sudėtingas reiškinys, kuris neapsiriboja tik vienu, su juo susijusiu, sunkumu. Klaidingas laiko planavimas (ang. Planning fallacy) – problema, su kuria susiduriame kiekvienas.
Kodėl optimizmas nenaudingas planuojant laiką?
Manote, kad optimizmas visada yra susijęs tik su teigiamomis pasekmėmis? Deja, bet ne. Klaidingo laiko planavimo terminą pirmą kartą 1979 metais pasiūlė psichologai Daniel Kahneman ir Amos Tversky. Tai – fenomenas, kuris pasireiškia žmonių polinkiu per daug optimistiškai įvertinti užduoties atlikimui reikalingą laiką ir skirti jo mažiau negu iš tikrųjų reikia.
Beuhler, Griffins ir Ross 1994 metais atliko tyrimą, kuriame studentų buvo prašoma pasakyti savo nuomonę klausimu – kada baigsite rašyti vieną iš pačių svarbiausių rašto darbų – baigiamąjį darbą. Studentai turėjo pasakyti du numanomus laikus – anksčiausio bei vėliausio baigimo. Anksčiausias laikas susijęs su pozityviu požiūriu, kad viskas bus taip kaip suplanuota. Tuo tarpu, vėliausias – pesimistinė nuomonė, kad viskas, kas gali nutikti blogo, būtinai įvyks. Studentų spėjamas trumpiausias ir pats optimistiškiausias laikas baigiamojo darbo parašymui buvo vidutiniškai 34 dienos, o ilgiausias – 48 dienos.
Kaip manote, ar šie spėjimai pasitvirtino? Prieš atsakydami į šį klausimą prisiminkite kaip Jums bei Jūsų draugams sekasi atlikti įvairias užduotis. Turbūt ne vienas pritarsite teiginiui, kad dažnai joms atlikti trūksta laiko. Tai patvirtina ir minėto tyrimo rezultatai, kurie parodė, jog dauguma studentų baigiamąjį darbą parašė vidutiniškai per 56 dienas. Net patys pesimistiškiausi spėjimai buvo per daug optimistiški! Galima svarstyti, kad viskas, kas galėjo nutikti blogo – nutiko, o šalia to atsirado ir dar kelios nenumatytos bėdos. Tačiau apie 30 % studentų darbą atliko laiku. Taigi, klaidingas laiko planavimas būdingas daugeliui, tačiau ne visiems.
Kaip paaiškinti šį reiškinį?
Bene daugiausiai dėmesio iš žmonių susilaukia ateities planai, pavyzdžiui, įvairios darbo dalys, jo svarba bei reikšmė, būsimo darbo atlikimo laikas ar vieta. Tačiau per mažai šio dėmesio skiriama galimoms ateityje įvyksiančioms problemoms, retai prisimenamos praeities klaidos, susijusios su prastu laiko planavimu. Žinoma, per daug įsijautus į praeities nesėkmes, kyla didelio nerimo ar depresiškos būsenos grėsmė. Tačiau nepasiduokite jai, o pasimokykite iš praeities klaidų prieš suplanuodami naujus darbus.
Problemos sprendimas - pesimistiškas laiko planavimas
Pirmiausiai, nusistatykite laiką, kuriuo manote, jog darbus pabaigsite greičiausiai. Antra, padvigubinkite šį laiką maždaug du kartus. Galiausiai, pakeiskite laiko matavimo vienetą. Pavyzdžiui, jeigu manote, kad sudėtingą užduotį atliksite per 3 valandas, tuomet susiplanuokite bent 6 valandų darbą, o galiausiai duokite sau 6 dienas. Žinoma, toks sprendimo būdas – ypač veiksmingas, jeigu užduotis yra nauja, reikalaujanti neturimos patirties. Tuo tarpu, atlikdami darbą, su kuriuo jau buvote susidūrę, aiškiai įvertinkite, kiek laiko reikės bei nepamirškite prisiminti, kaip Jums sekėsi praeitą kartą.
