Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas – kova su nelegalia ekonomika

Draudimas apima ne tik prekių ir paslaugų pirkimą, bet ir įvairių sandorių sudarymą tarp skirtingo pobūdžio įmonių bei fizinių asmenų. šia priemone tikimasi sumažinti šešėlinę ekonomiką: nelegalius atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Minėtasis projektas šiuo metu svarstomas Seime.

Kova su šešėline ekonomika

Idėja apriboti atsiskaitymą grynaisiais pinigais buvo gvildenama jau kelerius metus. Dabar šis sumanymas įgavo formą – Vyriausybė teikia Seimui teisės aktų pataisas, kuriose numatyta, kad nuo 2014 m. liepos 1 d. atsiskaitymai grynaisiais pinigais bus apribojami 10-čia tūkstančių litų. Jei pagal juridinių ar fizinių asmenų sudarytą sutartį bus atsiskaitoma dalimis, tuomet ribojimas galios bendrai numatytai sumai. Asmenims, nesilaikantiems ribojimo sąlygų, bus taikomos piniginės baudos.

Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas trukdo vystytis šešėlinei ekonomikai. Siekdama mažinti nelegalios ekonomikos mastus, šią priemonę siūlo ir Europos Komisija. šiandien tokia praktika taikoma daugelyje valstybių, pvz., Prancūzijoje, Ispanijoje, Danijoje, Italijoje, Latvijoje ir t. t. šiose šalyse leidžiamų operacijų, atliekamų grynaisiais pinigais, vidurkis taip pat siekia 10 tūkst. litų (3 000 eurų). Vyriausybė įsitikinusi, kad minėtasis apribojimas užtikrintų legalių sandorių sudarymą, sumažintų pastangas išvengti mokestinės prievolės, be to, tai padėtų užtikrinti saugesnius atsiskaitymus, o sąlygos sąžiningai konkurencijai taptų palankesnės.

šiandien beveik trečdalį šešėlinės ekonomikos sudaro kontrabandinė prekyba, kurioje žaidžiama didžiulėmis sumomis, išmokamomis grynaisiais pinigais. Tokiam sandoriui gali trukdyti nebent valstybės tarnautojų akylumas, padedantis išaiškinti nelegalius veiksmus. Tačiau, jei kontrabanda lieka nepastebėta, tuomet nėra kito būdo, padėsiančio sučiupti nusikaltėlį – čia grynųjų pinigų ribojimas ir turėtų padėti lemiamą tašką.

Gyventojai didesnių rūpesčių neturėtų pajusti

Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas didesnių nepatogumų gyventojams neturėtų sukelti – atlikti tyrimai rodo, kad daugiau nei 90 proc. gyventojų neatlieka finansinių operacijų, kurios viršytų 10 tūkst. litų ribą. šiandien visos verslo įmonės turi atsidariusios einamąsias sąskaitas įvairiose kredito įstaigose, be to, Lietuvoje be bankų veikia ir daug kitų įmonių, turinčių mokėjimo įstaigos licencijas, pvz., pašto įstaigos, kurios skatina konkurenciją mokėjimo paslaugų teikimo sektoriuje.

Jei atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas bus priimtas, bus apibrėžtos ir išimtys, leisiančios nesilaikyti nustatytų apribojimų. Teigiama, kad atsiskaitymų grynaisiais pinigais apribojimas nebus taikomas, jei asmuo atsiskaitys per mokėjimo paslaugų teikėjus, valiutos keityklose arba jei įneš grynuosius pinigus į bankomatą. šis apribojimas neturėtų būti taikomas ir tuo atveju, jei atsiskaitymai ar bet kokie kiti mokėjimai negrynaisiais pinigais negalės vykti dėl objektyvių priežasčių (tačiau apie tai reikės informuoti Vyriausybės įgaliotą kompetentingą valstybės instituciją).

Baudos

Jei asmenys nesilaikys atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo nuostatų, už nustatytos tvarkos pažeidimus jiems bus taikoma administracinė atsakomybė. Fiziniams asmenims grės nuo 1 000 iki 3 000 litų bauda, o juridinių asmenų bei jų padalinių vadovams – nuo 2 000 iki 5 000 litų. Už šį pažeidimą jau kartą baustiems asmenims turėtų būti skiriama atitinkamai nuo 3 000 iki 6 000 ir nuo 5 000 iki 10 000 litų bauda.

Kitų šalių pavyzdžiai

Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimai galioja ir kitose šalyse. šiandien daugelis valstybių yra nustačiusios ribojimus nuo dviejų iki dešimties tūkstančių eurų. Latvijoje mokesčių mokėtojams yra draudžiamos grynųjų pinigų operacijos, kurių suma viršija 5 000 latų (tačiau šis draudimas netaikomas fiziniams asmenims ir individualioms įmonėms). Prancūzijoje atsiskaitymai grynaisiais pinigais tarp ūkio subjektų leidžiami iki 3 000 eurų (tačiau fiziniams asmenims apribojimai taip pat netaikomi). Danijoje yra ribojamas atsiskaitymas grynaisiais pinigais, jei fizinis asmuo perka prekių (arba paslaugų) už 1 330 eurų. Italijoje ribojamas atsiskaitymas grynaisiais pinigais, jei suma viršija 1 000 eurų. Graikijoje – jei viršijama 3 000 eurų suma. Grynųjų pinigų operacijos panašia suma yra ribojamos ir kitose Europos valstybėse.

Nelegali ekonomika sudaro beveik 30 proc. visos Lietuvos ekonomikos. Tikimasi, kad patvirtintas atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas suduos skaudų smūgį šešėlinei rinkai. šiuo metu daugelyje Europos valstybių yra taikoma grynųjų pinigų ribojimo priemonė, kuria kovojama su nelegalia ekonomika. Vis dėlto šios priemonės veiksmingumas vis dar kelia abejonių. Daugelis specialistų įsitikinę, kad numatytas draudimas kontrobandininkams didesnių nepatogumų nesudarys – problemų gali kilti tik žmonėms, siekiantiems legaliai parduoti butą, namą ar automobilį.