Ar gali bibliotekos konkuruoti su knygynais?
Publikavimo data: 2014-03-22
Biblioteka yra tam tikras privatus ar visuomeninis knygų rinkinys arba švietimo įstaiga, kuri renka, komplektuoja ir saugo knygas bei leidžia jomis naudotis visai visuomenei. Biblioteka gali būti įvairių tipų pagal organizaciją, kurioje ji veikia, pvz., universiteto, mokyklos, teismo, vienuolyno ir kt. Bibliotekų istorija labai turtinga ir įdomi. Jau Senovės Egipte egzistavo darinys – dabartinių bibliotekų protėvis. Jame religinio bei valstybinio turinio papiruso ritinėliai būdavo saugomi šventyklose, prie faraonų rūmų bei prie mokyklų. Asirijos sostinėje Ninevijoje 7 a. pr. Kr. buvo sukaupta apie 30 tūkstančių molinių lentelių su dantiraščio užrašais – tai garsioji Ašurbanipalo biblioteka, kurios fondų dalis išliko iki šių laikų. Senovės Graikijoje buvo rašoma ant pergamento, kurį saugoti gana lengva. Ten 7 a. pr. Kr. pradėtos steigti viešosios bei asmeninės bibliotekos. Senovės Romoje 4 a. pr. Kr veikė 28 viešosios bibliotekos, kurios rankraščius išduodavo į namus. Garsiausia Antikos laikų biblioteka buvo Aleksandrijoje. Kai kurie ją neoficialiai vadina vienu iš pasaulio stebuklų. Šioje bibliotekoje buvo sukaupta daugiau nei 700 tūkst. knygų ir tekstų. Čia pirmą kartą istorijoje buvo sudarytas saugomų rankraščių katalogas, atskirai sugrupuoti poezijos bei prozos kūriniai. 47 mūsų eros metais biblioteka sudegė.
Kalbant apie Lietuvą, yra manoma, kad pirmosios knygos čia atvyko 13 a. Pirmasis žinomas knygų sąrašas buvo sudarytas dar 1510 m. Lietuvos didiko Alberto Goštauto. Jame buvo įregistruoti 92 tomai. Turtingiausia 16 a. biblioteka, kuri turėjo 4000 tomų, priklausė Žygimantui Augustui. Dalis jos buvo perduota Vilniaus jėzuitų kolegijai, kur 1570 m. buvo įkurta biblioteka. Tai pati seniausia Lietuvos biblioteka, netgi 9 metais vyresnė už patį Vilniaus universitetą. Ji viena iš nedaugelio Europos bibliotekų, kuri nuo pat įkūrimo pradžios veikia tame pačiame pastate. Istorinė bibliotekos vieta – dabartinė Filologijos skaitykla. Čia dabar saugoma apie 5,4 mln. dokumentų. Tarp jų ir vienas iš dviejų išlikusių pirmosios lietuviškos knygos – M. Mažvydo “Katekizmo” – egzempliorių.
1963 m. pastatyta Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. 1988 m. jai buvo suteiktas pirmosios lietuviškos knygos autoriaus vardas, o 1989 m. – Nacionalinės bibliotekos statusas. Tai svarbiausia ir pagrindinė Lietuvos viešo naudojimo biblioteka, kuri atlieka ir parlamentinės bibliotekos funkcijas.
šiandien, kai labai daug darbų yra atliekama virtualiai, pasikeitė ir bibliotekų darbas. Daugelyje jų jau nebepildomos kortelės, leidinius galima užsakyti ar prasitęsti jų naudojimo laiką internetu. Be to, dažnai skaitytojams nebepakanka paprastų bibliotekų. Jose reikalingos interneto kavinės, kuriose būtų galima naudotis specialiomis leidinių paieškos programomis, įprastos kavinės, knygynai, parodų salės ir pan. Naujausios, didžiausios bibliotekos atlieka dar daugiau funkcijų ir todėl neretai jos vadinamos mediatekomis ar kultūros centrais. Jose galima rasti garso, vaizdo įrašų fondų, kino, teatrų, konferencijų salių, auditorijų ir pan.
Tobulėjant bibliotekoms, 2007 m. buvo pradėtas įgyvendinti puikiai pasitvirtinęs projektas „Bibliotekos pažangai“. Jis buvo patvirtintas trišalės sutarties, kurią pasirašė Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Bilo bei Melindos Geitsų fondas. šis projektas tęsia ir papildo priemones, kurios yra numatytos bibliotekų renovacijos ir modernizavimo programoje. Siekia panaikinti miesto ir kaimo ryšių informacinės infrastruktūros netolygumus ir suteikti visiems gyventojams vienodas galimybes naudotis informacinėmis technologijomis socialinėms ir visuomenėms reikmėms. Projektas siekia, stiprinant ir panaudojant viešųjų bibliotekų pajėgas, pasiekti, kad Lietuvos gyventojai žymiai geriau naudotųsi informacinių technologijų galimybėmis naudingos informacijos gavimui ir bendravimui. Pagal šį projektą visose perspektyviose viešosiose bibliotekose turi būti įrengiama vieša interneto prieiga, o ją turinčiose – išplečiama ir modernizuojama. Taip pat didinamos darbuotojų informacinės žinios, bibliotekininkai tampa aktyviais vietos bendruomenės pagalbininkais bei skatintojais, įsisavinant įvairių informacinių technologijų galimybes. Be to gyventojai, ypač pagyvenę ir gyvenantys kaime žmonės, skatinami žymiai aktyviau naudotis interneto teikiamomis galimybėmis.
Lietuvoje bibliotekų darbą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas, kuris nustato bibliotekų veiklos valstybinį valdymą, bibliotekų sistemą, bibliotekų fondo sudarymo tvarką, šio fondo struktūrą ir jo apsaugą.
